- dėsčioti
- dė́sčioti vksm. Dė́sčioti dėliõnę.
.
.
dėsčioti — dėsčioti, ioja, iojo tr. 1. dėstinėti, dėlioti, dėstyti: Ką čia dėsčioji – sumesk, ir bus gerai! Rdm. Tą peilį visur dėsčioja, tai, kap reikia, ir neranda! Gs. Dėsčioja kojas, ir niekas neišeina (mokydamasis šokti) Jnšk. | refl.: Dėsčiokies iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
dėsčiojimas — sm. (1) → dėsčioti 1: Tik nereikalingas dėsčiojimas iš vienos vietos į kitą Rdm … Dictionary of the Lithuanian Language
išdėsčioti — tr. išdėlioti, išdėstyti: Kazyras išdėsčiojo ant stalo Gs. dėsčioti; išdėsčioti; sudėsčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
sudėsčioti — tr. sudėlioti, sudėstyti: Buvau tep gražiai sudėsčiojus, ir suvertė Rdm. dėsčioti; išdėsčioti; sudėsčioti … Dictionary of the Lithuanian Language